Atrask Lietuva

Gal dar nežinote, kur gyvena Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos heraldikos modernios mokyklos pradininkas Arvydas Každailis su žmona Regina Každailiene, herbinių vėliavų kūrėja? Gal dar neužsukote į Kraštiečių muziejų Zarasuose ir nematėte Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės tapybos darbų? Laida kaip tik Jums! A. Každailis su žmona Regina gyvena Senadvario kaime buvusioje Fausto Kiršos sodyboje, kurią atstatė ir puoselėja poeto atminimą bei palikimą. Senadvaris – vienkiemis šiauriniame Jūžinto ežero krante, už keleto kilometrų nuo Antalieptės į Vencavų pusę, kur tyvuliuoja Antalieptės marios. Mane lydėjo istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius. Zarasų mieste užsukau į Kraštiečių muziejų, pasitiko vadovė Aleksandra Stadalienė. Ten netikėtai sutikau muzikos mokytoją Ingą Valaitienę ir dailės mokytoją Ingridą Budraitienę iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų kraštas stebina tiek santūrumu, tiek pokštais, tiek netikėtumais. Prienų amatų centras vienija medžio drožėjus, kurie ne tik kuria, bet ir moko šio amato. Maža to, su Prienų skudurininke sukirto rankomis ir sujungė kūrybines jėgas. Radosi nauja edukacija „99 šaukštai ir vienas katilas“. Vieni drožia šaukštus, kiti verda grucę. Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Algimantas Sakalauskas ir gidė, edukatorė Rūta Rūtė pasitinka svečius su šaukštu ir sriuba. Prienų amatų centre darbuojasi medžio drožėjai: Tomas Bagdonas ir Tomas Grybauskas. Kultūros paveldo departamentas šiais metais sertifikavo regioninį Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė ir metodininkė Dalia Bredelienė pasakoja apie bibliotekoje įrengtą memorialinį Justino Marcinkevičiaus kambarį, kviečia pasivaikščioti po poetui skirtą medžio skulptūrų parką. Prienų svečiams netikėtas atradimas – miesto centre meno galerija „Jurgitos gintarai“ įkūrė tautodailininkė, gintarų meistrė ir kūrėja Jurgita Tamulionienė. Nauja kultūros erdvė tampa traukos vieta. Verslininkas Andrius Tamulionis padeda žmonai ir įgyvendina visus Jurgitos sumanymus. Jauni žmonės kupini idėjų, žada naujienų. Pasižvalgykime po Prienų kraštą, užsukime į Pociūnų aerodromą. Kauno parašiutininkų klubas kviečia atrasti naujų potyrių, išmėginti šuolius parašiutu. Amžius ribų neturi. Mintimis dalijasi Kauno parašiutų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas, šuolių parašiutu instruktorė Greta Šutovaitė ir VDU ŽŪA prof. emeritas Vladas Vilimas, kuris pirmą kartą šuolį parašiutu atliko būdamas 95 m. Šiandien ir vėl ruošiasi naujiems šuoliams, didina aukštį. Žmona Pranciška moja ranka, neprieštarauja. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rokiškio rajonas gali didžiuotis dar vienu kultūros paveldo objektu. Jūžintų seniūnijoje, Gačionių kaime, lankytojams duris atvėrė Gačionių dvaras. Gintaras ir Sigutė Balčiūnai neoklasicistinio stiliaus medinius rūmus statytus 1830 metais įsigijo iš grafų Rosenų šeimos palikuonių. Parkas, įstabi gamta, paveldas akimirksniu pakerėjo naujuosius šeimininkus. Šeima nusprendė ne tik apsigyventi, vasaroti restauruotame dvare, bet jį atverti svečiams bei lankytojams. Anot Gintaro ir Sigutės, būtų neteisinga tokį kultūros paveldą slėpti nuo Lietuvos dvarų gerbėjų. Gačionių dvare galima aplankyti ypatingai retų senovinių Ford T automobilių ekspoziciją, grožėtis Gačionių ežeru nuo pontoninio tilto, mišriame parke tarp senų liepų gerėtis mažąja architektūra, rotonda, koplyčia, tvenkiniais, senoviniu rožynu. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zyplių dvaras – įdomus Lietuvos kultūros ir architektūros paveldas, glaudžiai susijęs su dvarininkų gyvenimu, istorinių permainų laikmečiu, šiandienos kultūriniais procesais. Zyplius rasime Šakių rajone. Šiandien tai kultūros, meno, amatų centras, pritaikytas kultūriniam turizmui. Tai, kad Zyplių dvaro ansamblyje įsikūręs restoranas Kuchmistrai ir viešbutis, skatina lankytojus ir turistus vis ilgiau pabūti dvare, neskubėti, pasivaikščioti po parką, daugiau sužinoti apie Zanavykiją, susipažinti su ekspozicijomis, dalyvauti edukacijose ar renginiuose. Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė, kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė, dailininkas Andrius Janulaitis pristato veiklas, pažintines ekskursijas. Zanavykų muziejus kaupia, saugo ir skleidžia Zanavykijos paveldo vertybes. Mintimis dalijasi vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, etnografė Renata Kutkienė, kultūrinės veiklos kordinatorė Ieva Fridrikaitė ir edukatorė Aldona Plaušinienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gaveikėnų kaimas Ignalinos rajone minimas nuo 1373 metų, o vandens malūnas – 19 amžiaus technikos statinys. Tautodailininkas Teofilis Patiejūnas iš medžio drožtais velniai išgražino sodybą. Vietiniai apipynė legendomis. Gaveikėnų vandens malūnas priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Šiandien unikalioje gamtoje Kostas ir Edita Danilevičiai įkūrė svečių namus. Kelmės rajone visą vasarą vyksta Tytuvėnų festivalio koncertai. Ta proga Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė ir gidė Rūta Krencienė kviečia aplankyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį. Utenoje galima paragauti geros kavos ir paskanauti sveikų desertų. Iš Šiaurės Airijos atvykę Povilas ir Edita Jankauskai nusprendė, kad ir nedideliame Lietuvos mieste galima kurti mažus stebuklus. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu. Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre. Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai. Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujas nacionalinis kultūros kelias driekiasi nuo Kauno iki Jurbarko abipus Nemuno. Šį kartą apsilankysime Žemosios Panemunės ir Zyplių dvaruose, dailės galerijoje Tubelių kaime. Pamirštus Sapiegų dvaro rūmus iš griuvėsių naujam gyvenimui kelia nauji savininkai ir valdytojai, jauna šeima iš Kauno Vytautas ir Rasa Jakeliai. Zyplių dvaro antroje oficinoje dar vieną viešbutuką su nauja erdve, kurioje bus vizualizuojamos istorijos iš dvaro gyvenimo, žada verslininkas Arūnas Tarnauskas ir teisininkė, meno istorikė Lina Tarnauskienė. Šakių rajone, Tubelių kaime jau metus veikia dailės galerija, kuri priklauso tapytojui Vytautui Kaunui ir Linai Kaunei. Zanavykai džiaugiasi profesionaliu kultūriniu gyvenimu ir veiklomis provincijoje. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Truskavos miestelį, bažnyčią ir rekolekcijų namus puošia žinomų Lietuvoje menininkų darbai. Užžartų dvaro savininkai Jonas ir Barbora Truskauskai ant kalvelės pastatė šventovę ir vietovę pavadino Truskava, įkūrė parapiją. Toliau istoriją pasakoja gidė Edita Mongirdaitė, kraštotyrininkė Rimantė Šilkaitienė, Pavermenio seniūnaitis Albertas Šilkaitis, Truskavos rekolekcijų namų vienuolė Greta Ginevičiūtė ir vargonininkė Dalia Karalienė. Pavermenio gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Vermenės upės. Seną istoriją mena didikų Brunovų dvaras, kaime veikia Truskavos krašto ir buities muziejus „Seklyčia“. Žmonės gyvena ir sugyvena, puoselėja senas tradicijas, vaišina razavais virtiniais, įsileidžia ir naujų vėjų... Pokalbio susirinko muziejaus įkūrėja Leonora Silevičienė, žolininkė Milda Tamulevičiūtė, Truskavos bendruomenės pirmininkė Ieva Šipelienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tauragė – žaliausia savivaldybė Lietuvoje. Miestas kupinas istorinių pasakojimų ir atsiminimų, praeitis puikiai dera su nūdiena. Tauragės miesto gatvėmis pasivaikščiosime su gide Irina Sadauskiene. Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką. Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ne tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas Antanas Ivinskis ir prigimtinės žemdirbystės bei raitininkystės tradicijų puoselėtojas Marijus Čekavičius, du žemaičiai, diskutuos dėl vietovardžių, aplankysime Medvėgalio atšlaitėje Karūžiškių dvaro kapines, partizanų žeminę – Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietę ir perskaitysime akmenyje iškaltus jaunos partizanės Irenos Petkutės-Neringos žodžius – ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAI Tremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė. Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė. Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kam patinka miesteliai ir jų praeitis – Šėta kaip tik Jums! Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima nuo 14 a. Po miestelį ir jo apylinkes keliaujame su A. Pečiulyte. Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre naujovė – interaktyvus žemėlapis. Visiems galima susipažinti su lankomais paveldo objektais, pažintiniais takais ir kitomis vietomis. Aprašymas, nuotraukos ir garso įrašai pateikiami lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Tytuvėnų regioninio parko grupės patarėjas Vytautas Stonys. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Palūšę, vienos gatvės kaimą, galima pervažiuoti per 40 sekundžių. Tačiau turistams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio tikrai turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Vietos bendruomenė – stipri ir aktyvi, kaime dera tradicijos ir inovacijos, supa kerinti gamta ir gausa paslaugų. Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus. „Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose. Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną. Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda... Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį. Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą! „Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė. Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje. Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė. Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją. Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų. Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais. Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė. Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė. Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos. Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija. Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones. Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu. Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl žygeiviams būtų įdomu keliauti po Stulgių apylinkes, kurios siekia LDK laikus? Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę. Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės. Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas. Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais. Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje. Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai. Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui. Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį. Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom? Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas. Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų. Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė. Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant. Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę? Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms. Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias. Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė. Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta. Ved. Jolanta Jurkūnienė